krėklis

krėklis: krė́klis sm. (1) 1. plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras: Tas tavo audeklas toks krė́klis KlvrŽ. Kam perki tokį krė́klį, kiek ans tau tvers? Up. Ką jis laikys, toks krėkliùkas! Ll. Ka išsiplovė, paliko krė́klis, ir gana Dr. Drabužis kaip krėklelis, toks retas, benorėk tvermės Šts. Tokį krė́klį galėsi pati nešioti Kl. Krė́klis – plonas, silpnas, vėjo parpučiamas drabužis Erž. Tokį krėklẽlį apsisiautusi ir eini par vėją – juk gali sušalti Erž. Sutrūkęs drabužis bus krė́klis J. | Ūkininkas pamatė pavargėlį, krėkliais apsidariusį IM1863,21. Krėkliai ir skranda – tai apdarai, po kurius kūno paukščiai lando D.Pošk. Kas čia par marškiniai – krė́kliai, daugiau nėko Užv. Neturi gėdos eiti į kaimynus tu tokiu krė́kliu šarku Šv. Tie marškiniai vieni krė́kliai bė[ra] Lkv. 2. liesas, silpnas žmogus ar gyvulys: Tasai krė́klis dar po kojoms painiojas Ll. Ir ans jau su visu krė́klis bė[ra] Lkv.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

krėklas — sm. žr. krėklis 1: Deda ant galvos retą krėklą LTR … Dictionary of the Lithuanian Language
krėkliai — sm. pl. (1) 1. NdŽ žr. krėklis 1: Tiktai krėkliais yra apsidaręs IM1856,60. 2. Ll žr. krėklai 1: Jis jau sudžiūvęs, vieni krėkliai Gr. 3. pastato griaučiai, karkasas: Jaujos pastatė tik krėklius, o dar lentoms neapkalė Gr … Dictionary of the Lithuanian Language
krėklinis — krėklìnis, ė adj. (2) → krėklis 1: Krėklìnė kuska – nedaili, neplyna, nurubusi J … Dictionary of the Lithuanian Language
sutiškyti — sutìškyti tr. padaryti lygų, glotnų, standų: Sutìškyti reik audeklą su putra ar su pienu Šts. Sutìškytas audimas J. ║ sukrakmolinti, sustandinti: Raitelis kaip krėklis, ale sutìškysu biškį ir galėsu apsirišti Vkš. tiškyti; sutiškyti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias